- kvėkštimas
- kvėkšti̇̀mas dkt. Volungė̃s kvėkšti̇̀mas pranašáuja liẽtų.
.
.
kvėkštimas — kvėkštìmas sm. (2) → kvėkšti: 1. Vienintelis žmogaus balsas, prieš jį pakeltas, buvo silpnas lopšelyje paguldyto sergančio vaiko kvėkštimas rš. Nuo tokiu kvėkštimù – negal nė apsiklausyti! Užv. 2. O kvėkštìmas pempių! Gršl. Toks [pelėdos]… … Dictionary of the Lithuanian Language